- krūgas
- 1 ×krū̃gas (sl.) sm. (2) 1. J kampiškai palenkta geležis, kalama į staktą durims pakabinti: Ant krūgų užmaunami durų zovieskai Škn. Įkali krū̃gą ir užkabini zovieską Škn. Krū̃gas išklibo – vėjas galia nulaužti zovieskus Jdr. Tekinis užkliuvo už durų ir išklebino krūgą Grz. Kiaulė kad bėgo pro duris, visi krūgai išlakstė Šv. 2. vyris: Krū̃gas išlūžo, durės nebtūras Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.